- lakinti
- 1 lakìnti (-ýti), -ìna, -ìno K caus. lėkti.
1. Up versti lėkti; versti greitai bėgti, ginti, varyti: Kam lakinì vištas nuo laktos? J. Negal sėti vėjuotie: vėjas lakina avižas Šts. Nereik arklio be reikalo lakìnti: ant kojų greitai nupulna Krtv. | prk.: Kaimas in plėnis lakino (degino) S.Dauk.
2. Up greitai vežti ar nešti: Jonelis, įsisodinęs Marelę į ratukus, lakino apsukui kiemelio Žem. Lakináu lakináu tus daktarus, bet jau dabar vaikas sveikas KlvrŽ. Jurgis tik lakìna šieną Krtn. Tas vaikas tik lakìna o lakìna tą vandenį Vvr. Jie (žirgai) iš kovos tartum vėjas apalpusį vadą lakino HI. | refl. tr.: Sugrobė arklį, lakinasi turpes – jau lašno[ja] lytus Varn.
3. KII159,107 smarkiai mesti, blokšti: Jis lakìno aukštyn grumstą Skr. | Kad aš tave lakýsiu šalin nuo vežimo! Skr.
4. refl. K smarkiai kilti aukštyn (su sūpuoklėmis).
5. vėtyti (javus): Kai bus didesnis vėjas, reikės eiti lakýti javus Sk.
6. plustinti, plaikstyti: Vėjas karūnas (vėliavas) lakìna KII195.
◊ liežùvį lakìnti Šv niekus tauzyti, liežuvauti: Tie nepraustaburniai tik liežuvius lakinti temoka Kv. Tegul pirma išmoksta arti, sėti, tada galės liežuvį lakinti Rs.\ lakinti; aplakinti; atlakinti; įlakinti; išlakinti; nulakinti; palakinti; parlakinti; perlakinti; pralakinti; prilakinti; sulakinti; užlakinti
Dictionary of the Lithuanian Language.